Straipsniai

Tendencijos gąsdina: vis daugiau žmonių susiduria su regos sutrikimais

Regos ydų paplitimas visose amžiaus grupėse didėja – tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Akių priežiūros specialistai tikina, kad tam įtaką daro pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas ir nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas.
 

„Viena iš regos korekcijos priemonių yra korekciniai akiniai. Jų nešiotojų skaičius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje auga. Stebint dabartines tendencijas, galima prognozuoti, kad, deja, ir toliau neišvengiamai augs. Tai smarkiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu – nuo pat vaikystės be saiko naudojamos išmaniosios technologijos, mažai judama, nepakankamai laiko leidžiama lauke ir gamtoje, nuolatos dirbama su kompiuteriu arba žiūrima į mobiliojo telefono ekraną. Visa tai prisideda prie regos sutrikimų“, – teigia Vaida Kačergienė, Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė.

plačiau
Regos problemas padės spręsti keičiamas optometrijos reglamentavimas

Daugėja atvejų, kai trumparegystė nustatoma net ikimokyklinio amžiaus vaikams, o geru regėjimu galintys pasigirti biurų darbuotojai jau beveik neįsivaizduojami. Akių gydytojų ir optometrijos specialistų poreikis didėja, tačiau dėl netinkamo pastarosios specialybės reglamentavimo, optometrininkai susiduria su problemomis dėl savo funkcijų apibrėžtumo.
Apie tai su šios srities specialistais diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.

 

Būtina stiprinti visas grandis

 

Diskusiją surengusios įmonės „Baltic Optical Dimension“ vadovas Vytautas Tuminas, supažindinęs diskusijos dalyvius su naujausiomis akinių lęšių gamybos technologijomis bei medicinos prietaisų pasiūla, tikino, kad optometrijos specialistai atlieka itin svarbų vaidmenį, sprendžiant pacientų regos problemas. „Akivaizdu, kad šiandien, siekiant išpildyti visus rinkos poreikius bei pasiūlyti vartotojams tinkamus akinių lęšius, būtina stiprinti visas regos korekcijoje dalyvaujančias grandis, tarp jų ir optometrininkų vaidmenį. Tai turėtų būti integruota proceso dalis su aiškiai apibrėžtomis funkcijų ribomis“, – teigia V. Tuminas.

plačiau
SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius dr. Zdislavas Skvarciany: „Dalį regos problemų padės išspręsti optometrininkai...“

Oftalmologijos specialistai savo darbe šiandien susiduria su daug iššūkių. Bene svarbiausi jų – užtikrinti šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslu pagrįstą gydymą bei, didėjant pacientų srautams, sumažinti prie oftalmologijos kabinetų susidariusias eiles, sutrumpinti operacijų ir tyrimų laukimo laiką...

Apie tai, kuo šiandien gyvena šalies oftalmologai, kalbamės su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktoriumi dr. Zdislavu Skvarciany.

 

Oftalmologija Lietuvoje – kaip vertintumėte šiandienę situaciją? Su kokiais didžiausiais iššūkiais oftalmologai šiandien susiduria, kaip sveikatos politikai tas problemas padeda jiems spręsti?

Senėjant populiacijai, randantis vis daugiau rizikos veiksnių aplinkoje, didėjant gyvenimo tempui ir stresui, didėja ir sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis akių ligomis skaičius. Tokios tendencijos stebimos visoje Europoje. Šiandien oftalmologija vis dar susiduria su dideliais iššūkiais, kaip užtikrinti šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslu pagrįstą gydymą, kaip, didėjant pacientų srautams, sumažinti eiles prie oftalmologų kabinetų, sutrumpinti operacijų ir tyrimų laukimo laiką. Kaip minėjau, su šiomis problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje. Tačiau šiuolaikinio gydymo užtikrinti vien naujomis technologijomis nepavyks, todėl gydymo įstaigose turime stengtis išlaikyti geriausius specialistus.

plačiau
Kovo 12-oji - Pasaulinė glaukomos diena
Kovo 12-oji - Pasaulinė glaukomos diena

Kovo 12-oji – pasaulyje žinoma kaip Glaukomos diena.  Lietuvos nacionalinei glaukomos sąjungai pasiūlius, 2008 m. kovo 6 dieną pirmą kartą paminėta Pasaulinė glaukomos diena ir Lietuvoje.
Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes žiūrima  tarsi  „pro vamzdį”. Tai klastinga liga, sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nepatogumų.  Ja  užsikrėsti negalima, tačiau ji gali būti paveldima. Glaukoma susirgti didesnę galimybę turi tie asmenys, kuriems yra diagnozuotas cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai.
Ši liga dažniau nustatoma 65 metų ir vyresniems gyventojams, ji dažniau diagnozuojama  moterims nei vyrams bei mieste gyvenantiems gyventojams.
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos išsivystymo, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40 m. amžiaus, ypač sergančiųjų glaukoma šeimos nariams, bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę. Kilus įtarimui, diagnozuoti ligą padės detali specializuota akių gydytojo konsultacija. Negydant glaukomos, galima apakti.  Kiekvienas sergantis gali išsaugoti savo regėjimą.

Kontaktiniai lęšiai: kada galima apakti

Šiandien daugybė žmonių sutrikusiam regėjimui koreguoti renkasi kontaktinius lęšius. Tačiau ekspertai perspėja: neteisingi lęšių nešiojimo įpročiai ir jų pirkimas iš nepatikimų šaltinių gali sukelti rimtų akių sveikatos problemų.
Apie tai, kad prieš įsidedant ar išsiimant kontaktinius lęšius privaloma švariai nusiplauti rankas, šiandien žino jau kone visi. Tačiau to neužtenka – netinkami higienos įpročiai vis dar sukelia rimtų akių problemų. Dažniausiai pasitaikančios – akių infekcijos.

Anksti pastebėjus infekcijos požymius, ją galima išgydyti vaistais. Tačiau negydoma infekcija gali pakenkti ragenai, palikti randą, o sunkiai apleista – gali baigtis itin dideliais nemalonumais.

„Kontaktiniai lęšiai yra medicininė priemonė (angl. medical device), todėl jiems taikomi specialūs reikalavimai, kurių privalu laikytis“, – primena gydytoja oftalmologė Jolita Vailionienė.

 

Pavojingas sąlytis su vandeniu

 

Pasak gydytojos J. Vailionienės, populiariausių klaidų sąraše – maudymasis duše, pirtyje ar vandens telkiniuose, neišsiėmus kontaktinių lęšių. „Akiai pakenkti gali ne tik dirginantys muilo ar šampūno likučiai. Pavojai slypi ir pačiame vandenyje – tai mikroorganizmai, kurių gali būti net ir geriamąjame vandenyje. Pavyzdžiui, ant akies paviršiaus patekę vienaląstės amebos acanthamoeba gali nepataisomai sužaloti rageną. Pirmą kartą ši diagnozė nustatyta 1973 m. 90 proc. šių susirgimų atvejų susiję su kontaktiniais lęšiais“, – sako optikos tinkle dirbanti gydytoja oftalmologė.

Dėl tos pačios priežasties jokiais būdais negalima lęšių plauti ar laikyti vandenyje. Vandeniu negalima skalauti ir lęšių dėkliuko – tik lęšių tirpalu, išsausinant servetėle. Dėkliukus rekomenduojama keisti kas tris mėnesius.

plačiau