Straipsniai

Išmaniuosius lęšius „Google“ kurs kartu su farmacijos gigantais
Išmaniuosius lęšius „Google“ kurs kartu su farmacijos gigantais

Farmacijos milžinė „Novartis“ susitarė su JAV technologijų įmone „Google“ ir ketina kartu kurti „išmaniuosius“ kontaktinius lęšius, padėsiančius diabetu sergantiems klientams stebėti gliukozės lygį savo kraujyje. Lęšių prototipas pirmą kartą rinkoms buvo pristatytas 2014 m. sausio mėnesį. Apie tai praneša BBC.

Išmanioji technologija sukurta taip, kad nuolat matuoja dėvinčio lęšius asmens ašarose esantį gliukozės lygį ir nuolatos palaiko ryšį su išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu.

Dėvimosios technologijos laikomos itin patraukliu investicijoms ir augimo sulauksiančiu sektoriumi, o sveikatos priežiūros priemones kurti imasi vis daugiau stambiųjų bendrovių.
„Google“ teigia, kad mikroschemos yra labai mažos, „jos panašios į nedidelį blizgutį, o duomenų perdavimo antena plonesnė už žmogaus plauką“. Bendrovė teigia, kad prototipiniai lęšiai biometrinius duomenis gali nuskaityti kas sekundę.

„Svajojame naujausias technologijas, leidžiančias sumažinti elektronikos prietaisų dalis, panaudoti taip, kad galėtume pagerinti milijonų žmonių gyvenimus“, – kalba vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brinas.

Nauja technologija leis tiksliau diagnozuoti glaukomą

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU) su­kur­ta tech­no­lo­gi­ja leis tiks­liau diag­no­zuo­ti glau­ko­mą – li­gą, ku­ri yra vie­na iš daž­niau­sių su­au­gu­sių­jų ak­lu­mo prie­žas­čių. 

2012-ai­siais Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo už­re­gis­truo­ta 1,6 mi­li­jo­nai glau­ko­mos at­ve­jų, prog­no­zuo­ja­ma, kad šis skai­čius per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį pa­augs 9 pro­cen­tais. Iki šiol ne­bu­vo jo­kio efek­ty­vaus šios li­gos gy­dy­mo.

KTU Svei­ka­tos te­le­ma­ti­kos moks­lo ins­ti­tu­to ty­rė­jų ko­man­dos, va­do­vau­ja­mos pro­fe­so­riaus Ar­mi­no Ra­gaus­ko, su­kur­ta glau­ko­mos ne­in­va­zi­nės diag­nos­ti­kos tech­no­lo­gi­ja lei­džia ma­tuo­ti ne tik akies obuo­lio vi­di­nį spau­di­mą, bet ir sme­ge­nų skys­čio spau­di­mą kau­ko­lės vi­du­je. Ty­ri­mo, at­lik­to fik­suo­jant abu ro­dik­lius glau­ko­ma ser­gan­tiems pa­cien­tams ir kon­tro­li­nei svei­kų sa­va­no­rių gru­pei, re­zul­ta­tų pub­li­ka­vi­mas su­kė­lė ne­ma­žą su­ju­di­mą ir Eu­ro­pos, ir JAV of­tal­mo­lo­gi­jos moks­lo erd­vė­je.

plačiau
Katarakta
Katarakta

Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių.

Kataraktos SIMPTOMAI

- Matomas neryškus vaizdas
- Skiriama tik šviesa nuo tamsos
- Sunku vairuoti automobilį
- Sunku skaityti
- Pamažu blogėjantis regėjimas
- Akina ryški šviesa
- Objektai atrodo geltoname fone
- Vaizdo dvejinimasis

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą.

Ligos eiga

Yra keli skirtingi kataraktos tipai. Branduolinė katarakta sukelia laipsnišką regėjimo pablogėjimą. Gali prireikti dažnai keisti akinius (net kas dvi savaites). Žievinė katarakta gali sukelti simptomus, susijusius su blogu matymu: matomi žiedai aplink daiktus, dvigubinasi daikto atvaizdas vienoje akyje. Užpakaliniai pokapsuliniai lęšiuko patamsėjimai gali pabloginti regėjimą – ypač skaitant, sukelti jautrumą ryškiai šviesai, blizgėjimui. Jei katarakta yra tik vienoje akyje, gali nebūti jokių simptomų, nes pacientas gerai mato  sveikąja akimi. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.

Tyrimas

Sergantiems katarakta yra tiriamas regėjimas į tolį, į artį, matuojamas akių spaudimas, nustatomas periferinis regėjimas (akipločio tyrimas), spalvų juslė. Akys apžiūrimos specialiu mikroskopu, įvertinami jų priekinės dalies pakitimai, lęšiuko drumstumo laipsnis, tiriamas akių dugnas. Kai lęšiukas visai sudrumstėja, negalima nustatyti, kokių pakitimų yra akių dugne. Tokiais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.

Kontaktiniai lęšiai - pagal poreikį ir galimybes

Oftalmologai teigia, kad nešioti kontaktinius lęšius (KL) galėtų 85-90% žmonių, kuriems reikia koreguoti regėjimą. Kokia dalis Lietuvos gyventojų yra pasirinkusi šį patogų ir šiuolaikišką akinių pakaitalą, statistika, kaip visada, nutyli, tačiau specialistai iš savo patirties sako, jog KL populiarėja beveik kiekvieną dieną, o juos renkasi ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
Mintis pagerinti nusilpusį regėjimą uždedant lęšį tiesiai ant akies ragenos pirmajam į galvą šovė dar Leonardo da Vinci. Tai buvo tolimi 1508-ieji. Daugiau kaip po šimtmečio panašių idėjų kilo Rene Descartesui, tačiau jam likimas lėmė išgarsėti filosofijos bei tiksliųjų mokslų, o ne medicinos srityje. Pirmąjį tikrą kontaktinį lęšį 1887 m. pavyko sukurti vokiečių fiziologui Adolfui Eugenui Fickui, bet iki pasirodė minkštieji KL, kokius nešiojame dabar, turėjo praeiti gražaus laiko. Juos palyginti neseniai, 1961-aisiais, išrado dabar jau miręs čekų chemikas Otto Wichterle.

plačiau