Straipsniai

Sukurti kontaktiniai lęšiai su LED ekranu
Sukurti kontaktiniai lęšiai su LED ekranu

Mokslininkai iš Prinstono universiteto (JAV) sukūrė technologiją, kuri leidžia spausdinti 3D spausdintuvu ant kreivų ir išpūstų paviršių. Apie tai praneša puslapis Medgadget.

 

Mokslininkams pavyko pasinaudoti 3D spausdintuvu ir ant kontaktinių lęšių atspausdinti LED ekraną. Lęšiams reikės išorinio maitinimo šaltinio, kad šie tinkamai funkcionuotų, todėl mokslininkams dar teks padirbėti ties šiuo aspektu.

Vis tik svarbiausias dalykas šiame išradime buvo pačios technologijos sukūrimas, kuri leidžia spausdinti ant įvairių paviršių: puslaidininkių nanodalelių, elastomerų, organinių polimerų, metalinių laidininkų ir įvairių šviesą atspindinčių medžiagų.

Technologiją vis dar būtina tobulinti, teigė mokslininkai, o kartu reikės gerai pagalvoti, kur visa tai bus galima panaudoti praktiškai. Tikimasi, kad išradimas galės būti panaudotas „išmaniuosiuose“ akiniuose, ypač dabar, kai šis nišinis rinkos segmentas sparčiai auga.

Kokios klaidos sukelia regėjimo sutrikimus?

Kaip akims padėti, pataria LOA narė, optikos salono „Vizija“ Vilniaus regiono vadovė ir optometrininkė Monika Patalauskienė.

 

Specialistai garsiai kalba, kad daugėja jaunų žmonių, besiskundžiančių akių nuovargiu...

Iš tiesų, akių nuovargiu šiandien skundžiasi daugybė įvairaus amžiaus žmonių. Studentai, jaunimas optikos salonuose dažniausiai lankosi dėl to, kad pradeda prasčiau matyti, nors jau ir nešioja akinius arba lęšius. Taip pat ateina ir anksčiau visiškai regėjimu nesiskundę jaunuoliai, pastebėję, kad pasidarė sunkiau įžiūrėti daiktus, esančius toliau, nes liejasi vaizdas, veidai tampa neryškūs, o auditorijoje jie nebemato ant lentos surašytų užduočių ir t.t. Tokie požymiai būdingi trumparegystei. Šį ir daugelį minėtų nusiskundimų kuo puikiausiai gali padėti pašalinti akiniai.

plačiau
Naujasis sintetinis akies lęšis žada „aukštos raiškos vaizdą“

Skelbiama, jog mokslininkams pavyko sukurti ir sėkmingai išbandyti naują dirbtinio lęšio tipą, kuris suteikia puikų regėjimą pacientams, iš karto po to, kai yra implantuojamas į akį.

Priminsime, jog viena svarbiausių akies dalių yra jos lęšiukas. Tai skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis šviesos spindulius į akį, juos suglaudžiantis ir nukreipiantis į regos nervus. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta.

Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų – pastarieji kartais ima jungtis į gniužulėlius. Taip mažėja lęšiuko skaidrumas ir tuo pačiu pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko ploto, kol galiausiai negydoma išsiplečia tiek, jog žmogus apanka. Katarakta vystosi lėtai - regėjimo aštrumas palaipsniui sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs.

plačiau
Išmaniuosius lęšius „Google“ kurs kartu su farmacijos gigantais
Išmaniuosius lęšius „Google“ kurs kartu su farmacijos gigantais

Farmacijos milžinė „Novartis“ susitarė su JAV technologijų įmone „Google“ ir ketina kartu kurti „išmaniuosius“ kontaktinius lęšius, padėsiančius diabetu sergantiems klientams stebėti gliukozės lygį savo kraujyje. Lęšių prototipas pirmą kartą rinkoms buvo pristatytas 2014 m. sausio mėnesį. Apie tai praneša BBC.

Išmanioji technologija sukurta taip, kad nuolat matuoja dėvinčio lęšius asmens ašarose esantį gliukozės lygį ir nuolatos palaiko ryšį su išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu.

Dėvimosios technologijos laikomos itin patraukliu investicijoms ir augimo sulauksiančiu sektoriumi, o sveikatos priežiūros priemones kurti imasi vis daugiau stambiųjų bendrovių.
„Google“ teigia, kad mikroschemos yra labai mažos, „jos panašios į nedidelį blizgutį, o duomenų perdavimo antena plonesnė už žmogaus plauką“. Bendrovė teigia, kad prototipiniai lęšiai biometrinius duomenis gali nuskaityti kas sekundę.

„Svajojame naujausias technologijas, leidžiančias sumažinti elektronikos prietaisų dalis, panaudoti taip, kad galėtume pagerinti milijonų žmonių gyvenimus“, – kalba vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brinas.

Nauja technologija leis tiksliau diagnozuoti glaukomą

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU) su­kur­ta tech­no­lo­gi­ja leis tiks­liau diag­no­zuo­ti glau­ko­mą – li­gą, ku­ri yra vie­na iš daž­niau­sių su­au­gu­sių­jų ak­lu­mo prie­žas­čių. 

2012-ai­siais Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo už­re­gis­truo­ta 1,6 mi­li­jo­nai glau­ko­mos at­ve­jų, prog­no­zuo­ja­ma, kad šis skai­čius per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį pa­augs 9 pro­cen­tais. Iki šiol ne­bu­vo jo­kio efek­ty­vaus šios li­gos gy­dy­mo.

KTU Svei­ka­tos te­le­ma­ti­kos moks­lo ins­ti­tu­to ty­rė­jų ko­man­dos, va­do­vau­ja­mos pro­fe­so­riaus Ar­mi­no Ra­gaus­ko, su­kur­ta glau­ko­mos ne­in­va­zi­nės diag­nos­ti­kos tech­no­lo­gi­ja lei­džia ma­tuo­ti ne tik akies obuo­lio vi­di­nį spau­di­mą, bet ir sme­ge­nų skys­čio spau­di­mą kau­ko­lės vi­du­je. Ty­ri­mo, at­lik­to fik­suo­jant abu ro­dik­lius glau­ko­ma ser­gan­tiems pa­cien­tams ir kon­tro­li­nei svei­kų sa­va­no­rių gru­pei, re­zul­ta­tų pub­li­ka­vi­mas su­kė­lė ne­ma­žą su­ju­di­mą ir Eu­ro­pos, ir JAV of­tal­mo­lo­gi­jos moks­lo erd­vė­je.

plačiau