Straipsniai

SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius dr. Zdislavas Skvarciany: „Dalį regos problemų padės išspręsti optometrininkai...“

Kaip vertintumėte šiandienos pacientų galimybes patekti pas oftalmologą – ar ilgai tenka laukti tokio specialisto konsultacijos? O gal eilės formuojasi tik didmiesčiuose ar pas atskirus specialistus, gal mažesniuose miestuose jokių eilių nėra?

Ligonių kasos vykdo pacientų patekimo pas gydytojus eilių stebėseną, o vidutinį laukimo laiką skelbia internete. Manau, kad šioje srityje problema nėra tokia reikšminga, kaip dažnai kalbama. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos oftalmologijos paslaugos šiais metais teikiamos daugiau kaip dviejuose šimtuose gydymo įstaigų, iš jų daugiau kaip pusėje laukimo eilės yra iki 7 dienų (šių metų birželio mėnesio duomenys). Ilgesnės eilės susidaro tada, kai pacientai patys pasirenka norimą specialistą ir yra linkę palaukti, kad pakonsultuotų būtent jis.

Kadangi Lietuvos pacientai, turintys siuntimą, gali pasirinkti, į kurį specialistą ir kurioje šalies gydymo įstaigoje kreiptis, prireikus greitesnės konsultacijos visada išlieka galimybė pasitikslinti, kur eilės trumpesnės, ir tokia galimybe pasinaudoti.

Kita vertus, reikia naudotis akių ligų profilaktinių patikrinimų galimybe, t. y. nelaukti, kol pasireikš ūmus regėjimo sutrikimas. Profilaktinį regėjimo patikrinimą galima susiplanuoti iš anksto – gauti šeimos gydytojo siuntimą, užsiregistruoti išplėstinei konsultacijai. Ypač svarbu, kad tėveliai neužmirštų pasirūpinti vaikų akių ištyrimu – tam yra visos sąlygos (pavyzdžiui, kai reikia vaiko sveikatos pažymėjimo, kurį privalu pateikti rengiant vaiką į mokyklą ar darželį).       

 

Prieš kurį laiką žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie nesusipratimus, Lietuvai įsigijus nekokybiškus lęšiukus kataraktai gydyti ir pacientams išsakytas medikų rekomendacijas geriau užsimokėti ir įsigyti geresnius, aukštesnės kokybės lęšiukus. Kokia situacija šiandien – gal ši problema jau išspręsta ir seniai pamiršta?

Ši problema, manau, yra tinkamai išspręsta ir visiškai priklauso nuo gydymo įstaigų, kurios atlieka akių lęšiukų operacijas, sprendimų. Iš tiesų dabar gydymo įstaigos pačios turi įsigyti jų pacientams reikalingus, kokybiškus, įvairių savybių turinčius akių lęšiukus. Tai reiškia, kad kiekviena įstaiga, kurioje atliekamos minėtos operacijos, privalo turėti ir pasiūlyti pacientui kokybišką, jam tinkamą nemokamą akių lęšiuką, tačiau taip pat galima pacientui pasiūlyti ir lęšiukus, už kuriuos jam gali tekti primokėti. Taigi renkasi pacientas. Akių lęšiuko, kuris naudojamas kataraktos operacijos metu, vidutinės įsigijimo sąnaudos (44,02 euro) yra įskaičiuotos į operacijos kainą, o vidutinės trukmės gydymo atvejo kaina yra 339,48 eurai.

Taigi noriu pabrėžti, kad akių lęšiukus, skirtus kataraktai gydyti, perka pačios gydymo įstaigos. Nemokami lęšiukai yra kokybiški, o jų kaina yra įskaičiuota į paslaugos kainą. Pažymėtina, kad gydymo įstaigos privalo užtikrinti, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2016 Nr. 2